O buvo taip...

Pradžioje kilo idėja nufilmuoti dvi jogos treniruotes nėščiosioms. Žinote, tas jausmas, kai turi kažką padaryti, nes negali nepadaryti. Tarsi net ne mano idėja, o Sofuko. Ir taip įkyriai ta idėja dūzgė galvoje, kad jaučiausi dvigubai nėščia: Sofuku ir Dao Mama. Besilaukdama septintą mėnesį, nebeištvėriau: prisėdau su pieštuku planuoti treniruotes ir …prasidėjo.

Kas naktį susapnuodavau, kaip ir kuo įvairias treniruotes papildyti, apie ką papasakoti, kuo dar pasidalinti. Taip “dvi jogos treniruotės nėščiosioms” virto išsamiu 30-ies pamokų jogos treniruočių, kvėpavimo, tempimo ir atsipalaidavimo praktikų kompleksu nėščiosioms. “Didžioji diena” artėjo, dienos tirpo, o visko dar tiek daug reikėjo nuveikti! Sofukas kas naktį atsiųsdavo vis naujas instrukcijas, ką dar pasiskaityti, apie ką dar parašyti. Naktį sapnuose susitikdavome ir pasidžiaugdavome savo didžiuoju projektu, o dieną Sofukas visokeriopai bendradarbiavo ir palaikė – leido man puikiai jaustis, rašyti scenarijų, filmuoti treniruotes ir paskaitas.

Ir tada, 2019 metų rugsėjy, Sofija, kaip ir tarėmės, išlaukusi iki galo, pasibeldė į duris ir… atėjo. Viskas tarytum apsivertė aukštyn kojomis, aš jau nebepriklausiau sau pačiai. Atrodė, kad šis online kursas ilgam nugulė į archyvus. Visą mėnesį nė nepaliečiau kompiuterio. Tačiau tas jausmas, kad “tebenešioju” projektą, kuriam irgi savas laikas “gimti”, niekur nedingo. Jaučiausi tarytum trigubai įsipareigojusi – ir sau, ir Sofukui, ir visiems, kurie dalyvavo ir prisidėjo jį kuriant.

Kažkur girdėjau išmintingą frazę, kad LAIKO NIEKADA NEBUS DAUGIAU – TIK MAŽIAU, bet KAS IEŠKO, TAS RANDA. Šeštą savaitę po gimdymo grįžau į studiją vesti pamokų, žindžiau po 9 valandas per dieną, po trupinėlį rinkau save, na kur gi, kaip gi rasti to laiko?

Pasiryžau, kas bebūtų, tris kartus per savaitę, po dvi valandas, kad ir „KŪDIKIO ŽINGSNELIAIS“ judėti. Nėštumas trunka devynis mėnesius? Pasižadėjau, kad per devynis mėnesius nuo „pastojimo“ pradžios, šis kursas išvys dienos šviesą. Nepatikėsite! Kažkokiomis mistinėmis aplinkybėmis aš vis ištaikydavau tas šešias valandas per savaitę (kas esate montavusios, įrašinėjusios, žinote, kad tai be galo mažai), o galiausiai šalyje įvedė visuotinį karantiną – nei kur eisi, nei ką, tad visą atliekamą laiką paskyriau kursui.

Apie savo nėštumą ir gimdymo patirtį daugiau dalinuosi 27 pamokoje (“Naudingi kursai, knygos ir tinklalapiai”). Žvelgdama atgal, vienareikšminkai galiu pasakyti – JOGOS PRAKTIKA LABAI PALENGVINO NĖŠTUMĄ, GIMDYMĄ IR ATSISTATYMĄ.

Šį kursą kūriau su meile ir atsidavimu, kiekvieną savaitę skiriu laiką palaikyti jame dalyvaujančias nėštukes ir tikiu, kad tai viena iš gražiausių dovanų, kurias galite sau pasidovanoti.

Linkiu Jums prasmingos praktikos ir takaus nėštumo.

Namaste,

Jamuna