Evelina, 27 m., laukiasi pirmagimio (-ės)

Pastojusi išgyvenau naują – nuolatinio nuovargio – būseną: miegodavau ne tik naktį, bet ir dieną. Po du kartus. Vis puoselėjau viltį, kad tuoj tuoj bus geriau. Kūnas prašyte prašėsi judesio, o jėgų tam judesiui – kaip nėr, taip nėr. Pasijaučiau tarsi palaiminta iš dangaus, atradusi ką tik paskelbtą DAO MAMĄ. Prisijungusi prie kurso, iš karto gavau naudingos informacijos praktikai, linkų, medžiagos tyrinėjimui ir, svarbiausia, saugumo jausmą. Pajaučiau, kad mane lydi per nėštumą – saugiai, užtikrintai. Pradėjau praktiką nuo asanų sekos „prie palangės”. Neturint energijos – tai geriausia, kas man galėjo nutikti. Maloniai išsirąžiau, ištempiau nugarą, pramankštinau klubus, o meditacija gale – prakalbino širdį. Atrodė, kad prisikėliau. Kaskart darydama DAO MAMĄ kurso praktikas, jaučiu, kaip grįžta jėgos, atgyja kūnas, vis labiau suprantu, kas vyksta su manimi ir kaip prie viso to darniai prisitaikyti. Man patinka tai, kad informacija pateikta taip paprastai ir konkrečiai, kad supranta ir pamena net mano vyras: „bet atsimeni, Jamuna tai sakė „taip ir taip”. Visas kursas paruoštas taip, kad visoms fizinėms ir dvasinėms būsenoms gali atrasti tinkamą praktiką. Nuostabu, kad video padaryti taip, jog tavęs iš tikrųjų palaukia, kol tu „susiveiki” reikiamą inventorių, leidžia pabūti asanose. Man asmeniškai tai kol kas pirmasis ir vienintelis video, kuris nekelia streso, nes paaiškinama, kaip pasiruošti; nereikia stabdyti, atsukti, garsinti ar tylinti. Gali būti, kad viskas skamba taip saldžiai, bet aš iš tikrųjų gavau dovaną ir ji vis dar mane džiugina iki kaulų gilumos. Ačiū!